Sau pačiam

Kažkas kažkada yra pasakęs…

„Jei man kas padovanotų dar vieną gyvenimą… tuomet daryčiau dar daugiau klaidų… atsipalaiduočiau, būčiau labiau pašėlęs, daugiau rizikuočiau ir mažiau nerimaučiau.. Mano gyvenime jau buvo daug gražių akimirkų, bet… jei gyvenčiau dar kartą, jų būtų dar daugiau! Nuo pat ankstyvo pavasario vaikščiočiau basas… Daug ko apskritai nedaryčiau. Dažniau gulėčiau saulėje ir klausyčiausi dūkstančių bangų. Dažniau sakyčiau žmonėms, kaip labai juos myliu…“

Prieš keletą metų Kūčių rytą aš gimiau, kad šiame gyvenime sutikčiau savo draugus ir pasidalinčiau su jais laimės akimirkomis..

Tad, mielieji, linkiu Jums būti laimingais žmonėmis!

Kas nutiko mums? Kodėl mes tapom tolimi?..

Gyvenimas mus suveda su nuostabiais žmonėmis, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi.  Bet ateina metas – jie palieka mūsų gyvenimą – atsiranda tuštuma, kuri po truputį užsipildo kitais įvykiais ir tampa jau per maža, kad į ją sugrįžtų artimas žmogus.

Tad vertinkim savo tuštumą, neleiskim jai aplipti nereikšmingais įvykiais, kad artimi žmonės netaptų tolimi..

Juk būna taip kartais, jog išgirdęs pažadą “mes būtinai susitiksime” – jauti, kad greičiausiai taip būtent ir nenutiks..

Tai tarsi savotiškas subtilus atsisveikinimas..