Sau pačiam

Yra tik du būdai turėti laisvų pinigų: susitaupyti arba uždirbti daugiau.
Ir labai svarbu, kurį kelią kiekvienas iš mūsų pasąmoningai pasirenka.

Daugumoje vyrauja tendencija taupyti. Gal net kai kam naudinga, kad visuomenėje vyrautų šis taupymo kelias. Bet einant juo, gan lengva paskaičiuoti, kiek galima susitaupyti per metus ar per 50 metų ir ką už tai galima būtų įsigyti ar kuo būti.

Tereikia iš gaunamų pajamų atmesti išlaidas, jas kiek įmanoma apmažinti – ir gausime atliekamus pinigus, kuriuos galime sutaupyti.

Tačiau “veržtis” diržus galime ne bet kiek,o tik tiek, kiek gauname pajamų. Tad sutaupyti daugiau nei gauname pajamų – nepavyks niekaip – nulinės ribos neperžengsi.

Tad ir vėl galima labai lengvai primesti, kiek galima sukaupti laisvų pinigų per tam tikrą laikotarpį, gyvenant oru. Ir greičiausiai net tos sumos nepakanks mūsų norams ar svajonėms įgyvendinti.

Yra kitas kelias – tai uždirbti daugiau. Ir tada situacija atsiduria mūsų rankose. Tik nuo mūsų priklauso, kiek sugebėsime pasistūmėti savo svajonių įgyvendinimo link.

Tampa nesvarbūs taupymo kelyje kritiniais esantys nulinės ribos faktoriai. Tiesiog perkėlus akcentą nuo taupymo prie naujų pajamų kūrimo – atsiveria galimybės, nes minčių ir veiksmų koncentracija nuo šiol sutelkta į didesnių pajamų paiešką.

Žinoma, idealus variantas, kai siekiant nuolat didinti savo pajamas, tuo pačiu nepamirštama ir racionaliai išlaidauti. Bet pradžiai, jei vis dar koncentruojamės į taupymą, pabandykim perkelti savo dėmesio tašką tiesiog į pajamų didinimą. Sugrįžti vėl į taupymo kelią juk galima bet kada, nes kai taupom, kai kam tai yra naudinga..

H. Hesse kadais yra pasakęs: “Kuo arčiau vienas kito būna žmonės, tuo sunkiau vienas kitą pažįsta”.

Taip ir mums su Rasa Martens pavyko praleisti universitete 6 metus ir susipažinti iš tikrųjų – tik jau baigus mokslus.

Dabar mes jau keli metai esame draugai. Žaviuosi Rasa – jos amžinu nuoširdumu ir spinduliuojančiu džiaugsmu. Jei kada norėčiau sužinoti, kokia yra vienos akimirkos vertė – pirmiausia patarimo pasiklausčiau pas ją.

Praėjusių metų vasaros pabaigoje palaikiau Rasą, kai ji svarstė apie viešą rašymą. Tad dabar turime nuostabų jos blogą martens.lt., kuriame rasite pastebėjimų iš verslo pasaulių, nuostabių citatų bei eilėraščių bei pačios Rasos nuoširdžių pamąstymų.

Pavydėtinas Rasos atsidavimas ir valia – ji rašo kiekvieną dieną. Tad malonu stebėti nuolat augantį skaitytojų ir prenumeratorių skaičių. Jei kas paklaustų – kas svarbiausia rašyme – atsakymas kone būtų: nuoširdumas teksto prasmės atžvilgiu. Ir šioje vietoje martens.lt blogas yra puikus pavyzdys.

..Mes džiaugiamės gyvenimo akimirkomis, nes niekada nežinia, kada ir kokios aplinkybės apsijungs ir taps realybe mums – net patys netikėčiausi scenarijai įmanomi – tas ir žaviausia..

Ir vėl kadais gautas nuostabus  praeities draugės Barboros tekstas apie laimę bei gebėjimą džiaugtis akimirkomis.

Išmeskim laikrodžius per langą…

Atsipalaiduokim. Išmokim stebėti sraiges. Sodinkim neįmanomus sodus. Pasikvieskim ką nors pavojingą išgerti arbatos.

Pasigaminkim daug mažų ženklų, kurie skelbia “TAIP” ir išklijuokim juos savo namuose. Padarykim laisvę ir netikrumą savo draugais.

Svajokim. Verkim per filmus. Supkimės ant sūpuoklių mėnesienoje taip aukštai, kaip galime. Nebūkime “atsakingais”. Viską darykime iš meilės. Dažnai snūstelkim. Dovanokim pinigus. Darykim tai dabar!

Tikėkim magija. Daug juokimės. Švęskim kiekvieną puikią akimirką. Maudykimės mėnulio šviesoje. Turėkim beprotiškų fantazijų ir sapnų. Ir tobulą ramybę. Pieškim ant sienų. Kasdien skaitykim. Įsivaizduokim, kad esam burtininkais.

Kikenkim su vaikais. Klausykim senų žmonių. Atsiverkim aukščiui. Nerkim gilyn. Būkim laisvais. Laiminkim save.

Išvarykim baimę. Žaiskim su viskuo. Rūpinkimės vaiku, esančiu savyje. Žinokim, kad esam nekalti. Statykim palapines iš lovatiesių. Sušlapkim lietuje. Rašykim meilės laiškus…

Kas nuostabiausia – po daugelio metų vėl skaitant šį tekstą, kiekvienoje eilutėje matau kurį nors vieną iš savo draugų arba save.  Mus sudėjus kartu gaunasi ta laimės vizija, kuria kadaise į žodžius taip nuostabiai sudėliojo Barbora..