Pakeliu akis ir tu ateini į mano žvilgsnį.
Džiaugsmo banga užlieja aplinką ir mūsų veidai pradeda spindėti.
Pirmieji žodžiai, tarsi nedrąsūs naujai ragaujamo vyno gurkšniai – maži ir savyje subrandinę daug dar neatpažintų jausmų.
Mėgaujuosi tavo kvapu ir skoniu, ieškau naujų spalvų, akimis bėgiodamas po tavo šypseną. O tuo pat metu, prigludęs krūtine prie tavęs, perduodu tiek ilgai kauptą ilgesį.
Tavo akys vėl susiranda mano žvilgsnį – prikausto jį – ir užsimerkia, taip pasiimdamos jį sau..
Tuo metu suskamba telefonas – rytas – laikas keltis. Gražus tas sapnas buvo..
“Mes negalime kritikuoti, kaltinti ar skųstis, kai esame džiaugsme. Mes negalime bijoti, kai esame laimingi. Mes negalime kalbėti negatyviai, kai džiaugiamės. Mes negalime įskaudinti kito, kai gebame džiaugtis. Negatyvumas mūsų negali pasiekti, kai esame džiaugsme” [Rhonda Byrne knygos "The Secret" autorė].
Ir iš tiesų, kas skaitė knygą “The Secret”, žino: mes esame, tarsi, magnetai – į ką mintimis koncentruojamės, tą ir pritraukiam į savo gyvenimą.
“Mokėti pakerėti išorinį pasaulį, o vis dėlto neišeiti iš proto – štai mūsų tikslas. Tai nėra lengva, bet ir todėl konkurencija nėra didelė” [Hermann Hesse "Skaitymai minutėmis"].
Žinoti gyvenimo paslaptį dar nėra viskas. Gebėti jomis pasinaudoti – tai yra valios stiprybė.
Tik pažvelkit į tą žalią daigelį išdygusi akmenyse..
“Mes laiką matuojam pagal daugybę saulių, jie – mažomis kišeninėmis mašinėlėmis.
Dabar pasakykit – ar įmanoma mums susitikti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku?”
Iš K. Gibran knygos “Pranašas“.
