Man patinka stebėti vaikus – jie geba džiaugtis mažais dalykais – dar nėra gyvenimo sugadinti. Vaikui pakanka šypsenos ar saldainio, kad pataptų laimingas.
Kartais ir mes – didieji – reaguojame kaip vaikai. Koks yra džiaugsmas pradentančiąjam blogeriui, kai jis surenka 30 prenumeratorių – nes tai pažinimo džiaugsmas. Abejoju, ar pasiekus 1000 blogo prenumeratorių, jų autorius apima panašus ar didesnis jausmas. Tas pats ir su pinigais bei tikslais..
Tad matyt nebūtų galima dėti lygybės ženklo: didesnis rezultatas=daugiau džiaugsmo. Nes kartais tiesiog mažiau yra daugiau.
Tavo akys spindi mano mintyse.
Tavo šypseną regiu aš akyse.
Tai tu prieš mane – tokia kaip esi.
Tokia nuostabi – tave bučiuoju savam ilgesy..
Nes Tu – dalytė manęs esi.
Pavasaris ir gamtos metamorfozės nenumaldomai veikia ir mus bei mūsų mintis. Tai metas, kai vėl atbunda ilgesys praeičiai, bet matyt, tik tam, kad dar giliau visa tai paslėptume savo atminties kloduose.
Yra tik dvi profesijos veikloje: gaisrininkas ir sodininkas.
Jei esi gaisrininku – tenka nuolat gesinti pavojingus veiklos gaisrus ir tik laiko klausimas, kuriame iš jų sudegsi pats.
Jei esi sodininku – tenka dirbti nuolatos ir prižiūrėti savo veiklos darželį – genėti, laistyti, rūpintis.
Kiekvienas esame laisvi pasirinkti profesiją
Tad kas esi tu?..
