[Night night by Yersinia ]
Nebylios naktys, užgesę garsai – gyvenimo ritmas padusęs visai.
Tik širdis vis nestoja – optimistė jinai. Vis tiki, kad rytas ateis ir užgims vėl garsai.
Jūs norite išgirsti tai kas jums patiktų – nesulauksite..
Jūs tikitės, kad rašysiu, kas man aktualu – nesulauksite!
Rašysiu tik tada, kai negalėsiu tylėti..
K. Gibran savo veikale “Pranašas” apie Džiaugsmą ir Liūdesį rašo:
“Jūsų džiaugsmas – tai liūdesys be kaukės. Ir tas pats šulinys, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būna pilnas jūsų ašarų. Ir nejau gali būti kitaip? Kuo giliau į jūsų esybę įsismelkia liūdesys, tuo daugiau džiaugsmo galite savyje sutalpinti.”
Tad liūdesys gali būti saldus, tiesa?..
Man patinka stebėti vaikus – jie geba džiaugtis mažais dalykais – dar nėra gyvenimo sugadinti. Vaikui pakanka šypsenos ar saldainio, kad pataptų laimingas.
Kartais ir mes – didieji – reaguojame kaip vaikai. Koks yra džiaugsmas pradentančiąjam blogeriui, kai jis surenka 30 prenumeratorių – nes tai pažinimo džiaugsmas. Abejoju, ar pasiekus 1000 blogo prenumeratorių, jų autorius apima panašus ar didesnis jausmas. Tas pats ir su pinigais bei tikslais..
Tad matyt nebūtų galima dėti lygybės ženklo: didesnis rezultatas=daugiau džiaugsmo. Nes kartais tiesiog mažiau yra daugiau.
Tavo akys spindi mano mintyse.
Tavo šypseną regiu aš akyse.
Tai tu prieš mane – tokia kaip esi.
Tokia nuostabi – tave bučiuoju savam ilgesy..
Nes Tu – dalytė manęs esi.
Pavasaris ir gamtos metamorfozės nenumaldomai veikia ir mus bei mūsų mintis. Tai metas, kai vėl atbunda ilgesys praeičiai, bet matyt, tik tam, kad dar giliau visa tai paslėptume savo atminties kloduose.
