
Šiais visuotinės ir interaktyvios komunikacijos laikais ( kai visi su visais ir visaip), norėčiau pasidalinti K.Gibran žodžiais iš knygos “Pranašas“:
“Jūs šnekat, kai nebesutariat su savo mintimis;
Ir kai neįstengiate ilgiau išbūti savo širdies vienatvėje, jūs gyvenate savo lūpose, ir garsas virsta pramoga ir žaidimu.
Daugelyje jūsų šnekų mintis beveik nužudyta. Nes mintis – erdvių paukštis, kuris žodžių narve gali ir išskleidžia sparnus, bet negali paskristi.”
One response
Do you want to comment?
Comments RSS and TrackBack Identifier URI ?
Trackbacks