Kai ima vyrauti žlugimo nuotaikos, vis iškyla keisti nauji dievai, kurie labiau panašūs į velnią; tai, kas iki šiol buvo protinga, tampa beprasmiška, tie, kurie iki šiol buvo pamišėliai, tampa vertingi ir teikiantys vilties, tarsi pranyktų bet kokios ribos, ir darosi neįmanomas joks vertinimas, iškyla demiurgas – nei geras, nei blogas, nei dievas, nei velnias, o tik kūrėjas, tik griovėjas, tik akla pirmykštė jėga.
Ši tariamo žlugimo akimirka yra ta pati, kuri individe tampa sukrečiančiu patyrimu, stebuklu, sugrįžimu. Tai išgyvento paradokso momentas, tvykstelėjusi akimirka, kuriojoe susiliečia išsiskyrę poliai ir pranyksta ribos bei normos.
Tada, atsiradus tam tikroms sąlygoms, moralės ir tvarkos žlunga, bet pats vyksmas yra visų gyviausias, kokį tik galima įsivaizduoti.
Iš Hermann Hesse knygos “Skaitymas minutėmis”.
Trackbacks