Ir vėl kadais gautas nuostabus praeities draugės Barboros tekstas apie laimę bei gebėjimą džiaugtis akimirkomis.
Išmeskim laikrodžius per langą…
Atsipalaiduokim. Išmokim stebėti sraiges. Sodinkim neįmanomus sodus. Pasikvieskim ką nors pavojingą išgerti arbatos.
Pasigaminkim daug mažų ženklų, kurie skelbia “TAIP” ir išklijuokim juos savo namuose. Padarykim laisvę ir netikrumą savo draugais.
Svajokim. Verkim per filmus. Supkimės ant sūpuoklių mėnesienoje taip aukštai, kaip galime. Nebūkime “atsakingais”. Viską darykime iš meilės. Dažnai snūstelkim. Dovanokim pinigus. Darykim tai dabar!
Tikėkim magija. Daug juokimės. Švęskim kiekvieną puikią akimirką. Maudykimės mėnulio šviesoje. Turėkim beprotiškų fantazijų ir sapnų. Ir tobulą ramybę. Pieškim ant sienų. Kasdien skaitykim. Įsivaizduokim, kad esam burtininkais.
Kikenkim su vaikais. Klausykim senų žmonių. Atsiverkim aukščiui. Nerkim gilyn. Būkim laisvais. Laiminkim save.
Išvarykim baimę. Žaiskim su viskuo. Rūpinkimės vaiku, esančiu savyje. Žinokim, kad esam nekalti. Statykim palapines iš lovatiesių. Sušlapkim lietuje. Rašykim meilės laiškus…
Kas nuostabiausia – po daugelio metų vėl skaitant šį tekstą, kiekvienoje eilutėje matau kurį nors vieną iš savo draugų arba save. Mus sudėjus kartu gaunasi ta laimės vizija, kuria kadaise į žodžius taip nuostabiai sudėliojo Barbora..
One response
Do you want to comment?
Comments RSS and TrackBack Identifier URI ?
Trackbacks