Sau pačiam

Liūdesio akys

[Night night by Yersinia ]

Nebylios naktys, užgesę garsai – gyvenimo ritmas padusęs visai.

Tik širdis vis nestoja – optimistė jinai. Vis tiki, kad rytas ateis ir užgims vėl garsai.

Jūs norite išgirsti tai kas jums patiktų – nesulauksite..
Jūs tikitės, kad rašysiu, kas man aktualu – nesulauksite!
Rašysiu tik tada, kai negalėsiu tylėti..

K. Gibran savo veikale “Pranašas” apie Džiaugsmą ir Liūdesį rašo:

“Jūsų džiaugsmas – tai liūdesys be kaukės. Ir tas pats šulinys, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būna pilnas jūsų ašarų. Ir nejau gali būti kitaip? Kuo giliau į jūsų esybę įsismelkia liūdesys, tuo daugiau džiaugsmo galite savyje sutalpinti.”

Tad liūdesys gali būti saldus, tiesa?..