Elizabeth Gilbert  savo knygoje ” Valgyk. Melskis. Mylėk” rašė:

“… Žmonėms atrodo, kad sielos draugai turi tobulai tikti vienas kitam. To nori visi. Tačiau tikrasis sielos draugas tarsi veidrodis rodo tau tai, ką pats slepi, priverčia tau atkreipti į save dėmesį ir keisti gyvenimą.

Tikrasis sielos draugas yra turbūt svarbiausias žmogus, kurį sutikus pajusi, kaip griūna sienos ir pabusi. Tačiau ar įmanoma su sielos draugu gyventi visą gyvenimą?

Ne. Tai suteiktų per daug skausmo. Sielos draugai atsiranda gyvenime, kad padėtų pažinti save, paskui dingsta. Dėkok už tai Dievui…”

Kadais laišką su šiuo tekstu esu gavęs iš savo sielos draugės – ačiū jai už tai..

2 responses


Do you want to comment?

Comments RSS and TrackBack Identifier URI ?

Tai tiesa ir sunku patikėti tuo, kad zmogus kuris tavo poziuriui i gyvenima padaro didziule itaka, kurio deka randi jegu ji keisti, apsukti 180 laipsniu kampu, kazkaip ims ir neliks visam laikui su tavimi…Matai, supranti ir zinai, bet visvien sunku su tuo susitaikyti…

2009/01/21 12:06

Viena siela, butent tai ir norejau pasakyti, kad sunkiausia ne suvokti, o susitaikyti su tuo, ko jau nebus. Tada tiesiog kyla kitas klausimas: kodel mes tapom svetimi?.. Bet turbut toks tas gyvenimo zavesys!:)

2009/01/21 12:11

Comment now!
















Trackbacks