Šiais visuotinės ir interaktyvios komunikacijos laikais ( kai visi su visais ir visaip), norėčiau pasidalinti K.Gibran žodžiais iš knygos “Pranašas“:

“Jūs šnekat, kai nebesutariat su savo mintimis;

Ir kai neįstengiate ilgiau išbūti savo širdies vienatvėje, jūs gyvenate savo lūpose, ir garsas virsta pramoga ir žaidimu.

Daugelyje jūsų šnekų mintis beveik nužudyta. Nes mintis – erdvių paukštis, kuris žodžių narve gali ir išskleidžia sparnus, bet negali paskristi.”

[K. Gibran "Pranašas"]