“Kartais mes taip užsicikliname siekdami išsiaiškinti mūsų laimės priežastis, kad ją išrakinėję, nustembame, kad ji dingo.”

Tad jei esate laimingi, per daug nesistenkite detaliai analizuoti ir ieškoti priežasčių. Nes arba vis tiek padarysite klaidingas prielaidas arba sužinoję tikrąsias priežastis – nuliūsite.

Negaiškite laiko, o tiesiog išgyvenkite tas laimės akimirkas, kurios jus lanko..

Nieko negali būti apmaudžiau, kaip matyti, kai laimei atėjus pas žmogų, jis, kad džiaugtųsi ja, ima tyrinėti, kodėl tai nutiko jam – ir nustemba, kad laimė jį apleido..

Mes ieškom ko nepametę
Ir randam ko neieškoję..
Ir lūkeščiai dūžta – istorija kartojas.
Kodėl, o kodėl – mes nesam laimės artojais?..

Ir vėl kadais gautas nuostabus  praeities draugės Barboros tekstas apie laimę bei gebėjimą džiaugtis akimirkomis.

Išmeskim laikrodžius per langą…

Atsipalaiduokim. Išmokim stebėti sraiges. Sodinkim neįmanomus sodus. Pasikvieskim ką nors pavojingą išgerti arbatos.

Pasigaminkim daug mažų ženklų, kurie skelbia “TAIP” ir išklijuokim juos savo namuose. Padarykim laisvę ir netikrumą savo draugais.

Svajokim. Verkim per filmus. Supkimės ant sūpuoklių mėnesienoje taip aukštai, kaip galime. Nebūkime “atsakingais”. Viską darykime iš meilės. Dažnai snūstelkim. Dovanokim pinigus. Darykim tai dabar!

Tikėkim magija. Daug juokimės. Švęskim kiekvieną puikią akimirką. Maudykimės mėnulio šviesoje. Turėkim beprotiškų fantazijų ir sapnų. Ir tobulą ramybę. Pieškim ant sienų. Kasdien skaitykim. Įsivaizduokim, kad esam burtininkais.

Kikenkim su vaikais. Klausykim senų žmonių. Atsiverkim aukščiui. Nerkim gilyn. Būkim laisvais. Laiminkim save.

Išvarykim baimę. Žaiskim su viskuo. Rūpinkimės vaiku, esančiu savyje. Žinokim, kad esam nekalti. Statykim palapines iš lovatiesių. Sušlapkim lietuje. Rašykim meilės laiškus…

Kas nuostabiausia – po daugelio metų vėl skaitant šį tekstą, kiekvienoje eilutėje matau kurį nors vieną iš savo draugų arba save.  Mus sudėjus kartu gaunasi ta laimės vizija, kuria kadaise į žodžius taip nuostabiai sudėliojo Barbora..

Kažkas kažkada yra pasakęs…

„Jei man kas padovanotų dar vieną gyvenimą… tuomet daryčiau dar daugiau klaidų… atsipalaiduočiau, būčiau labiau pašėlęs, daugiau rizikuočiau ir mažiau nerimaučiau.. Mano gyvenime jau buvo daug gražių akimirkų, bet… jei gyvenčiau dar kartą, jų būtų dar daugiau! Nuo pat ankstyvo pavasario vaikščiočiau basas… Daug ko apskritai nedaryčiau. Dažniau gulėčiau saulėje ir klausyčiausi dūkstančių bangų. Dažniau sakyčiau žmonėms, kaip labai juos myliu…“

Prieš keletą metų Kūčių rytą aš gimiau, kad šiame gyvenime sutikčiau savo draugus ir pasidalinčiau su jais laimės akimirkomis..

Tad, mielieji, linkiu Jums būti laimingais žmonėmis!