Tavo balsas glamonėja širdį – kiekvienas ištartas žodis krenta šilkine skraiste.
Kai tavo lūpos juda, norisi bučiuoti tave – perimti visus tavo tariamus garsus, kad netyčia nei vienas nepaspruktų.
O kaip norėčiau, kad tavo balsas pradėtų kiekvieną rytą ir kartu paleistų vakarus.
Tavo balsas apsigyveno mano širdies delne ir dar ilgai būsiu priklausomas tau ir tavajam balsui..
Trackbacks